Reikalavimo perleidimas

Tai kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (cesionarijui), jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. 

Reikalavimo perleidimo sąlygos

Sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus.  Šios sutarties galiojimui jokios įtakos neturi nepranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą arba skolininko nesutikimas su reikalavimo perleidimu, išskyrus vienintelį atvejį, kai draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo – kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.), pavyzdžiui, įvykdyti prievolę kitam kreditoriui būtų daug sunkiau arba gydytojo reikalavimas gauti iš paciento honorarą už gydymą.

Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma (gali būti ir notarine).

Antraip cesijos šalys gali nebetekti teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sutarties sudarymo ar įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Jeigu nebus laikomasi privalomos notarinės formos (pavyzdžiui, perleidžiant reikalavimą, susijusį su nekilnojamuoju daiktu), tai tokia sutartis apskritai negalios (CK 1.93 str. 3 d.).

Be to, jei pagrindinę prievolę pagrindžiančiai sutarčiai reikėjo teisinės registracijos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartį taip pat privalu įregistruoti. Jei tai nebus padaryta, reikalavimo perleidimas vis dėlto galios, bet galios tik tarp cedento ir cesionarijaus ir negalės būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.). O tai savo ruožtu aiškiai apsunkins verslą.

Reikalavimo perleidimo galimumas. Draudžiama perleisti reikalavimą, kai: 

a) tai draudžia pirminę prievolę pagrindžianti sutartis (CK 6.101 str. 1 d.);

b) tai draudžia įstatymas (CK 6.101 str. 1 d.);

c) reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 str. 3 d.). Pavyzdžiui, iš šeimos teisės kylantys reikalavimai, reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir kt.

Be to, draudžiama perleisti reikalavimo dalį, esant nedalomai prievolei. 

Reikalavimo apibrėžtumas
Kadangi galima perleisti tiek esamą, tiek būsimą reikalavimą, ši sąlyga taip pat labai svarbi. Reikalavimas turi būti apibrėžtas ne absoliučiai, o pakankamai, t. y. jo atsiradimo momentu mažiausiai turi būti aiškūs jo turinys, dydis ir skolininkas. 
Esant anksčiau minėtoms sąlygoms, reikalavimo perleidimą galima laikyti galiojančiu.
     
Reikalavimo perleidimo pasekmė – naujojo kreditoriaus atsiradimas, išnykus senajam (kai perleidžiamas visas reikalavimas) ar jam liekant (perleidus tik dalį reikalavimo). Be to, pažymėtina, kad naujajam kreditoriui kartu su pagrindiniu reikalavimu pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės .